Anglų kalbos testas

Tai yra realios anglų kalbos testas. Būtent kalbos, kadangi dauguma testų būna apie tai, kad kažkur kažką reikia įrašyti, pasirinkti vieną žodį iš pasiūlytų penkių ar dar kas nors. Tai yra ne kalbos, o rašybos ir netgi ne rašybos, o pasirinkimo testai. Jūs gaunate krūvą vadovėlinių sakinių, kurių gyvenime niekada ir niekur nepanaudosite.

Gyvenime niekas ir niekur neduos Jums penkių pasirinkimo variantų. Jums reikės žinoti ir pasakyti tai, ką reikia, iš karto. Būtent iš karto, kadangi niekas Jums neduos pusę valandos tam, kad prisiminti “kaip tai bus angliškai” ar nusirašyti. Ir špargalkų gyvenime Jūs taip pat niekur nepanaudosite.

Todėl apsiginkluokite kantrybe ir pasižiūrėkite, kokie gi Jūsų popieriai yra iš tikrųjų. Ką Jūs sugebėsite, patekę į realias situacijas. Sėkmingai užbaigę testą gausite nedidelę dovanėlę.

Kaip teisingai atlikti testą

• Prieš save Jūs matote lietuviškus sakinius.
• Pasakykite, kaip tai bus angliškai.
• Atsakymą ištarkite garsiai. (Kodėl garsiai? Todėl, kad tokia ir yra reali kalba. Žmonės kalba garsiai.)
• Paspaudę mygtuką “Rodyti” pasitikrinkite ar toks yra atsakymas (jis gali nežymiai skirtis, bet sakinio struktūra ir esminiai žodžiai turi būti teisingi).
• Jeigu atsakėte gerai, uždarykite ir klausimą, ir atsakymą.
• Tas frazes, kurių nežinojote, palikite atidarytas.

Pradedame!

1. Ar tu tvarkoj?

2. Tai labai svarbu

3. Ar tu kalbi angliškai?

4. Nesijaudinkite

5. Ar viskas gerai?

6. Aš jaučiuosi gerai

7. Aš girdėjau, kad Teksasas – graži vieta

8. Aš niekada anksčiau to nemačiau

9. Ar jie atvažiuoja šįvakar?

10. Ar tu šiandien vakare laisvas?

11. Ar tu pasiruošęs?

12. Ar tu skrisi lėktuvu ar važiuosi traukiniu?

13. Ar tu šiandien dirbi?

14. 7-tą valandą vakaro

15. Atnešk, prašau, mano marškinius

16. Ar aš galiu čia prisijungti prie interneto?

17. Ar galiu pasiskolinti truputį pinigų?

18. Aš negirdžiu tavęs

19. Ar gali man parodyti?

20. Ar galiu tai pasimatuoti?

21. Kaip galima greičiau (taip greitai, kaip tik įmanoma)

22. Ar galiu pasinaudoti tavo telefonu?

23. Ar gali tai pasakyti dar kartą, prašau?

24. Ar galime ten prisėsti?

25. Ar tu ją pažįsti?

26. Ar turite kavos?

27. Ar tu žinai, kiek tai kainuoja?

28. Ar Jūs turite ką nors pigiau?

29. Ar Jūs turite pakankamai pinigų?

30. Tai blogai kvepia

31. Ar Jūs priimate kreditines korteles?

32. Ar tu manai, kad grįši atgal iki 11:30?

33. Ar tu nori, kad aš užvažiuočiau ir tave paimčiau?

34. Ar šitas kelias veda į Niujorką?

35. Aš tik juokauju

36. Su manimi viskas tvarkoj

37. Tikrai karšta

38. Man skauda galvą

39. Ar galima stiklinę vandens, prašau?

40. Dabar 15 minučių (ketvirtis) po devynių

41. Ar gali man perskambinti vėliau?

42. Tai daugiau nei 5 doleriai

43. Tai nėra labai brangu

44. Tai daugiau nei 2 mylios

45. Man nerūpi

46. Ar galiu Jums padėti?

47. Ar gali man padaryti paslaugą?

48. Jeigu tau reikės mano pagalbos, prašau, duok man žinoti

49. Viskas tvarkoj

50. Iki greito (pasimatysime vėliau)

Sveikiname!
Jūs ką tik sėkmingai atlikote testą!

Dabar pasižiūrėkite, ar daug liko “atvirų” klausimų. Suskaičiuokite savo teisingus ir neteisingus atsakymus.
Tada paspauskite mygtuką “Baigti”, sužinokite savo lygį ir atsiimkite prizą.

Jeigu testas buvo per sunkus, spauskite mygtuką “Tęsti” ir atlikite lengvesnį testą.

Ieškokite ne mokytojų, bet sėkmingų mokinių.

Vakar startavo anglų kalbos mokinių ir mokytojų (vadovų) forumas lietuvių kalba vienoje iš progresyviausių anglų kalbos mokymosi internete sistemų – LingQ. Jame galima užduoti klausimus ir gauti atsakymus iš kitų sistemoje besimokančių žmonių. Tam reikia užsiregistruoti. Kuo jis gali būti naudingas Jums?

Yra keli požiūriai į mokymąsi. Vienas iš jų – susirasti mokytoją, kuris Jus turėtų išmokyti anglų (ar kitos) kalbos. Tokia pozicija yra pražūtinga. Jeigu žmogus mano, kad jį turi kažkas “išmokyti”, tai jau faktiškai yra kelio galas. Kaip sakė Nikolaj Zamiatkin, “niekas negali tavęs išmokyti naujos kalbos, net jeigu ir būtų tris kart kokių tik nori mokslų profesorius”. Užsisakykite jo knygą nemokamai ir sužinokite daugiau apie tai, kaip išmokti anglų kalbos:

Jūsų neįmanoma išmokyti užsienio kalbų

Kitas požiūris – susirasti “role model” – t.y. sėkmingą mokinį ir modeliuoti jo elgesį. Šiuo atveju mokinys prisiima atsakomybę už rezultatus sau ir tai jau yra gera pradžia.

Kas ir kur gi jie yra – tie “sėkmingi mokiniai”?

Pirmiausia tai žinoma yra vadinamieji poliglotai. Tačiau, kol dar gyvas mitas*, esą poliglotai yra kažkokie kitokie, ypatingais sugabumais Dievo apdovanoti žmonės, “paprasti mirtingieji” neskuba imti pavyzdžio iš jų. Kita problema – tie poliglotai kalba kaip tik nori, bet tik ne lietuviškai ir pradedantiesiems iš jų maža naudos.

Kas lieka? Lieka paklausti kitų mokinių – ką jie darė ir kaip jie mokėsi. Yra labai daug lietuvių, puikiai kalbančių anglų kalba, tik čia vėl problema – jie tyli kaip žuvys. Pasižvalgę po lietuviškus forumus vargu bau ar atrasite kažką, kas galėtų atnešti realios naudos mokiniui, pradedančiam mokytis anglų kalbos.

Tai nėra vien Lietuvos problema. Pasaulyje dar nėra tiek daug vietų, kur rinktųsi sėkmingi kalbų mokiniai, kadangi sėkmingai dirbančias įstaigas galima suskaičiuoti ant pirštų, o ir tų pačių sėkmingų mokinių santykinai nėra tiek jau daug (statistika teigia, kad 95% kalbų kursų lanytojų neišmoksta naujos kalbos).

Beje, sakydamas “sėkmingi” aš neturiu omeny tų, kurie išmoko, tegu ir gerai, kalbėti anglų kalba per 10 ar 20 metų. Tamsta juk neturi tiek laiko! Todėl dabar ir ateity sąlyginiu “sėkmingo mokinio” vardu vadinsiu tuos, kurie išmoko laisvai kalbėti nauja kalba per protingą terminą. T.y. nuo nulio iki laisvo kalbėjimo prabėgo ne daugiau kaip du metai arba nuo 800 iki 1000 valandų.

Bet grįžkime prie reikalo. Šiai dienai aš dalyvauju dviejuose forumuose, kur sėkmingų mokinių yra pakankamai.

Vienas iš jų yra Effortless English Club. Čia yra labai gera tema “Success Stories”, kur realūs mokiniai pasakoja apie tai, kaip jie mokėsi nuo pat pradžių. Problema – visi jie rašo angliškai. Antra problema – tai yra uždaras forumas, kur gali dalyvauti tik Effortless English Club nariai, t.y. legalūs Effortless English pamokų pirkėjai.

Tarp kitko Jūs galite išbandyti šias pamokas nemokamai, užsisakę vieną pilną pamokų komplektą dešinėje pusėje viršuj.

Antrasis forumas yra LingQ.

Privalumas – čia rašoma daugiau kaip 10 kalbų ir nuo vakar jau galima rašyti lietuviškai. Kitas privalumas – čia galima užsiregistruoti ir dalyvauti nemokamai.
Lietuviškų sėkmės istorijų čia dar nerasite, bet

uždavę aktualius klausimus, gausite aktualius atsakymus

ir kas žino, galbūt Jūs būsite vienas iš tų, kurie čia parašys savo sėkmės istoriją.

Papildymas 2011.03.30

Jau turime pirmąją sėkmės istoriją. Perskatykite ją čia:

Lietuviškos sėkmės istorijos

__________
* – kas galėtų paneigti galimybę, kad viena iš šio mito atsiradimo priežasčių yra tai, kad tradicinė kalbų mokymo sistema yra totaliai nesėkminga ir tam, kad išmokti naujos kalbos tradiciniais metodais, ko gero tikrai reikia titaniškų pastangų ir neeilinių sugabumų, tuo metu kai poliglotai tuo ir išsiskiria, kad jie nesimoko kalbų įprastais tradiciniais būdais.

Visų pirma noriu pasakyti, kad idėja mokytis nemokamai, mano supratimu, nėra labai racionali, kadangi nemokami mokslai yra kažkas panašaus, kaip nemokama sriuba prieglaudoje – badu nemirsi, bet ir svorio ypatingai nepriaugsi.

Tačiau, esant tokiai pasiūlai, kokia yra dabar, nemokamai išbandyti kažką naujo yra gera idėja.

Aš pats sistemoje LingQ nemokamai mokiausi pusantrų metų. Nemokamai todėl, kad pas mane buvo užsitęsęs “tylos periodas” t.y. kol nepraktikavau kalbėjimo įgūdžių ir buvau pirmojoje – kalbos supratimo – fazėje. Taigi man nebuvo reikalo pirkti mokamų paslaugų šioje sistemoje. Vienintelis keblumas – sistemos žodyne (tiksliau asmeniniame žodynėlyje, kuris Jums bus sukurtas šioje sistemoje) vienu metu galima saugoti tik 100 žodžių.

Kadangi aš jau naudojausi įsiminimo sistema SuperMemo dar prieš ateidamas į LingQ, tai visus savo žodžius iš šios sistemos visada persikeldavau į SuperMemo. Taigi, man šis apribojimas nėra ir niekada nebuvo kliūtis.

Jeigu Jūs neturite SuperMemo, galite ją įsigyti čia:

Super Memory Store

arba paprasčiausiai atsispausdinti savo žodžius ant popieriaus, arba persikelti į kažkokį išorinį žodynėlį, kad ir į Excel. Kai aš pradėjau mokytis anglų kalbos, vedžiau žodynėlį Excel’yje ir buvau juo visai patenkintas. Kažkada…

Taigi, jeigu nuspręsite išbandyti LingQ nemokamai ir dar nesate prisiregistravę, pirmiausia pažiūrėkite, kaip teisingai prisiregistruoti ir susirasti sau pamokas:

Anglu kalbos pamokos internete – startas

Po to kai pasieksite 100 žodžių limitą, grįžkite čia ir pasižiūrėkite, kaip racionaliai ir svarbiausia – legaliai išspręsti šią problemą. Nepriklausomai nuo to, ar Jūs turite mokamą narystę šioje sistemoje ar ne, Jūs visada galite nemokamai parsisiųsti visas čia esančias pamokas.

Štai Jums ir anglu kalbos pamokos internete nemokamai.

Papildymas 2012.02.15

Nuo šio straipsnio parašymo praėjo nemažai laiko. Per tą laiką įvyko nemažai pokyčių. Galimybė mokytis nemokamai išlieka, tačiau atsirado kai kurių apribojimų. Daugiau apie tai galite perskaityti čia:

10 priežasčių, dėl kurių verta turėti Basic paskyrą

Jeigu patiko idėja, pasidalinkite su savo draugais Facebook’e.

“In Five Years The Best Education Will Come From The Web”,
Bill Gates, 2010.08.06

Viskas yra daug paprasčiau, negu būtų įmanoma įsivaizduoti.

Prisijunkite ir įsitikinkite tuo patys. Spauskite ant paveiksliuko:

Taigi, kaip išmokti anglų kalbos? Čia noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Aš rašysiu paprastais žodžiais, kad būtų aiškiau apie ką eina kalba. Visas kalbų mokymosi sistemas galima suskirstyti į dvi stambias grupes – protingos sistemos ir ne visai. Tas kur “ne visai” irgi galima laikyti savotiškai protingomis, kadangi jos prikrauna kišenes pinigų tiems, kurie sugeba jas parduoti. Bet aš žiūriu iš studento pozicijos ir šiuo atveju jis yra tas, kurio kišenės tuštėja, o laikas bėga, neatnešdamas jokios apčiuopiamos naudos.

Pirmiausia nusiramink. Tu jau esi ant gero kelio. Čia aš pateiksiu tris paprastus žingsnius kaip mokytis anglų kalbos protingai ir todėl pakankamai lengvai. Nereikia turėti iliuzijų, kad kalbos galima išmokti per du mėnesius ar panašiai. Nesakau, kad tai yra neįmanoma, bet tau tai tiesiog negresia. Jeigu anksčiau anglų kalbos mokeisi mokykloje, tada gali būti, kad persilaužimui pasiekti tau užteks ir šešių mėnesių arba 350 valandų. Jeigu nori mokytis nuo nulio, orientuokis į apvalų skaičių – 800 kalbos klausymo valandų ir ne bet kokios kalbos, o suprantamos.

Ką daryti, kad kalba pasidarytų suprantama? Labai paprasta – išsiaiškinti, ką reiškia nežinomi žodžiai ir frazės. Po to – klausyti pakartotinai daug kartų. Jeigu savo laiką gaišinsi gramatikos studijoms, tada šitas valandų skaičius gali išaugti iki begalybės. Taigi, ką reikia daryti, kad per šį laiką galėtum išmokti anglų kalbos ir pradėtum kalbėti laisvai? Beje “laisvai” tai nereiškia “idealiai” arba “be klaidų”. Tai skirtingi dalykai. Čia vėlgi reikia padėkoti mokykloms, kurios vertė mokinius mokytis “gerai”, taisė kiekvieną klaidelę ir daugelį taip užparino, kad jie dabar bijo ir burną praverti, kad tik nepadarytų kokios klaidos, iš kurios visi juoksis. Todėl nekalba visai – vis laukia tos dienos, kai jau mokės kalbėti be klaidų. Problema ta, kad jiems ta diena neateina niekada, kadangi norint išmokti kalbėti sakykim beveik tobulai, pirmiausia reikia išmokti kalbėti bet kaip, o tam reikia mokytis kalbėti, o ne kalti gramatikos taisykles ar spręsti kryžiažodžius ir testus.

Čia mes priartėjome prie mano paskutiniųjų metų didžiausio atradimo. Tai žino visi mano kartos tautiečiai kurie laisvai kalba rusiškai, bet ne visi atkreipė į tai dėmesį. Atradimas labai paprastas. Visi mano bendraamžiai laisvai kalba rusiškai. Visi, įskaitant ir dvejetukininkus ir antramečius ir netgi debilus. Tai gera naujiena. Tai reiškia, kad ir anglų kalbos gali išmokti bet kas. Ir tai įrodo, kad norint išmokti anglų kalbos, nėra jokio reikalo mokytis “gerai”, taigi nėra jokio reikalo labai dėl to “parintis”. Galima paprasčiausiai atsipalaiduoti ir paimti pavyzdį iš mano kartos dvejetukininkų, kurie išmoko rusų kalbos visai nesimokydami arba mokydamiesi minimaliai – kad tik būtų perkelti į kitą klasę.

Taigi, galima mokytis lengvai (natūralūs būdai) arba sunkiai (įprasti metodai). Spėju, kad išmokti anglų kalbos galima tik lengvai. Todėl, kad sunkūs mokymosi būdai visų pirma neturi nieko bendro su sveiku protu ir todėl bijau, kad tokiais būdais išmokti anglų kalbos paprasčiausiai neįmanoma. Apie tai gana gerai ir aiškiai parašyta Veros F. Birkenbihl knygoje Sprachenlernen leichtgemacht! Die Birkenbihl-Methode zum Fremdsprachen lernen (Lietuvoje išleista knyga vadinasi “Lengviau mokykimės užsienio kalbų”). Yra dar aukštųjų psichotechnologijų būdai a la Dominyko O’Brajeno įsiminimo sistema ir pan., bet problema tame, kad aš nesu girdėjęs, kad tas O’Brajenas būtų kalbėjęs bent viena užsienio kalba, todėl aukštąsias technologijas paliksime ramybėje.

Ką aš laikau ne visai protingais būdais? Tai viskas, ką mes darėme mokykloje. Pavyzdžiui pavienių žodžių mokymasis yra labai sunkus, neefektyvus ir ilgas procesas, todėl mano nuomone toks mokymosi būdas neturi nieko bendra su sveiku protu (tris kart valio mokykloms, kurios šitaip įkala vaikams į galvas idėją, kad kalbos išmokti yra sunku, arba kad kai kurie arba, kitaip sakant, dauguma yra “negabūs kalboms”). Čia nepadės ne tik kad 350, bet ir 3500 valandų. Todėl, kad kalba – tai ne pavienių lietuviškų žodžių vertimas į anglų kalbą, o kalbėjimas natūraliomis angliškomis frazėmis, kurios neturi nieko bendra su lietuviškomis frazėmis arba išsireiškimais. Tas pats ir su gramatikos studijomis.
Kai kas man gali paprieštarauti, kad esą baigę mokyklą jau gerai kalba angliškai. Na, visų pirma tai matau, kad tu esi ne iš tų (antraip kam tau skaityti šitą straipsnį). Visų antra, tai čia ne faktas, kad jie gerai išmoko anglų kalbos mokykloje. Tai tik jų pačių nuomonė, kuri dažniausiai pasikeičia, kai jie susitinka su tikrais anglakalbiais (pasiskaityk forumuose, kaip sekasi tiems, kas yra išvažiavę į Angliją, Airiją ar Ameriką, kurie manė, kad turi stiprius pagrindus, nes mokykloje turėjo gerus mokytojus ir tau atsivers kitoks vaizdas). O jeigu jau jie tikrai gerai susikalba angliškai, tai čia tikrai ne dėl to, kad jie kalė gramatikos taisykles ar studijavo word-list’us. Tikriausiai buvo dar kažkas, kas iš tikrųjų padėjo, tačiau į ką jie per daug neatkreipė dėmesio. Tiesa pasitaiko ir išimčių. Kartais pasitaiko gerų anglų kalbos mokytojų, bet kiek teko girdėti, tai yra toks pat retas reiškinys, kaip saulės užtemimas arba sniegas liepos mėnesį (turiu omeny Lietuvoje)

Vis dar skaitai? Gerai, štai tau tie trys paprasti žingsniai.

• išmesti iš galvos viską, ko tave mokė mokykloje;
• išmokti suprasti kalbą;
• nepatikėsi, bet po maksimum 800 valandų klausymo (tik, viešpatie apsaugok, ne lietuvių tautybės anglų kalbos mokytojų), jau kalbėsi automatiškai.

Reikia suprasti vieną paprastą dalyką. Neįmanoma išmokti kalbėti, nesuprantant kalbos.

Todėl pirmas žingsnis po apsivalymo nuo senų įsitikinimų yra kalbos supratimas. Nė vienas vaikas nepradeda kalbėti anksčiau, negu supranta kalbą. Kai suaugusieji pabandė apversti kalbų mokymosi procesą aukštyn kojom, tai ir gavosi tai, ką turime dabar. Gamtos neapgausi.

Už kalbos supratimą atsako Wernicke zona galvos smegenyse, o už kalbėjimą – Broca zona. Tai skirtingi dalykai. Turbūt visi žino atvejų, kai insultas pažeidžia Broca zoną ir tada žmogus negali kalbėti, bet kuo puikiausiai viską supranta.

Kalbos supratimas – tai ne žodžiai, o frazių arba išraiškų prasmė. Pažiūrėk šitą video ir suprasi apie ką aš kalbu.

Kalbos supratimas – pasyviojo žodyno funkcija (Wernicke zona). Aktyvusis žodynas (sugebėjimas kalbėti) visada būna mažesnis už pasyvųjį. Dėl to nereikia per daug jaudintis, kadangi tai yra normalu. Galų gale nereikia žinoti viso žodyno atmintinai, kad pajėgti normaliai susikalbėti.

Kiek žodžių pakanka? Steve Kaufmann nuomone žmogus, mokantis 10000 žodžių, gali jaustis pakankamai laisvai. Apie visokius mitus, kad neva pakanka žinoti 2000 žodžių ar panašiai, yra šitas video:

Jeigu tau tai atrodo neįtikėtina, tai greičiausiai užsukai čionai tiesiog per anksti. Mokytojas pasirodo tada, kai mokinys yra pasiruošęs. Užsuk vėliau čionai dar kartą.

Pabaigai atskleisiu paslaptį – tavęs neįmanoma išmokyti jokios kalbos. Tik tu pats gali jos išmokti. Taip pat kaip ir važiuoti dviračiu – niekas neišmokys tavęs laikyti pusiausvyrą, kol neišmoksi to padaryti pats. Jeigu supranti rusiškai ir dar tik pradedi mokytis anglų kalbos, labai naudinga knyga yra čia – Вас невозможно научить иностранному языку – ją gali skaityti tiesiog tame bloge nemokamai (pasididink per visą ekraną).

Jeigu išmesi iš galvos visas absurdiškas teorijas apie kalbos išmokimą per du mėnesius, jau turėsi gerus šansus. 350 valandų suprantamos kalbos klausymo tai minimumas. Maksimumas – 800. Studentams besimokantiems pagal ALG programą tai užima lygiai du metus (nuo nulio). Linkiu sėkmės ir jeigu nori pasidalinti savo patirtim ar šiaip nori pareikšti nuomonę, parašyk komentarą arba prisijunk prie Facebook grupės.

Aš negaliu pasakyti kažko, ko dar nėra pasakęs Kaufmanas. Pirmas dalykas ką reikia padaryti, norint išmokti kalbėti anglų kalba, tai nusimesti ir visiems laikams užmiršti mokyklinius įpročius.
Galima diskutuoti dėl detalių, tačiau esmė visose input based kalbų mokymosi metodikose ta pati. Pirmiausia – klausymas.

Čia yra pirmas ir pagrindinis pradžiamokslis. Kaip pradėti mokytis anglų kalbos. Kodėl vieni išmoksta kalbėti nauja kalba, o kiti ne?

Tai tik pati pradžia ir iš tikrųjų pradžioje reikia labai mažai – tik atsistoti ant gerų bėgių.

Jeigu ši prezentacija kartais pasirodytų neįtikinama, nueikite į LingQ ir paspauskite mygtuką Community. Dešinėje pamatysite aktyviausius narius. Drąsiai eikite į jų profilius ir pažiūrėkite kaip jie mokosi. Kiek žodžių žino, kiek išmoksta per savaitę, per mėnesį, metus – visa informacija pasiekiama. Kai kurie iš jų mokosi po kelias kalbas. Užeikite į forumą. Forume rašoma dešimčia kalbų. Daugiau sėkmingų kalbų studentų galima rasti nebent Effortless English forume, bet jo aš nesiūlau, nes dar per anksti. Kad mokytis su Effortless English, jau reikia turėti bent minimalias anglų kalbos žinias. Pradedantiesiems pamokų kol kas nėra.

Jeigu dar negalite rašyti kitom kalbom, išsifiltruokite lietuvius. Eikite į jų profilius ir rašykite į jų sienas – “Wall” – klauskite visko, kas įdomu. Tai yra realūs, gyvi žmonės ir jie yra labai draugiški – visada padės, jei kas neaišku.

“All humans have the same physiological ability to make sounds, regardless of ethnic origin” (Steve Kaufmann)

Čia rasite, kur yra anglų kalbos tarimas internete arba produktai, kuriuos galima atsisiųsti ir mokytis savarankiškai arba su specialistu (kalbos terapeutu).

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į vieną detalę. Internete yra gana daug tiek nemokamų, tiek mokamų resursų, kur galima išgirsti ir net pamatyti video demonstracijas, kaip teisingai reikia ištarti konkrečius žodžius. Fonetines transkripcijas siūlyčiau užmiršti kartą ir viesiems laikams. Akmens amžius jau seniai pasibaigė. Tačiau…

Visa tai iš esmės yra niekalas. Kodėl? Todėl, kad realiame pasaulyje niekas nekalba pavieniais žodžiais. Normalioje kalboje žodžiai yra jungiami į fonetinius vienetus, kas vadinama liaisons. Pavyzdžiui sakinys “Bob is on the phone” tariamas “bäbizän the foun”. Nieko nejaudina, kaip yra tariami pavieniai žodžiai, kadangi niekas pasaulyje nekalba pavieniais žodžiais.

Kad savomis ausimis išgirstumėte, apie ką aš čia kalbu, paklausykite du trumpus audio įrašus šiame puslapyje:

http://accentworkshop.com/blog/pronunciation-for-here-or-to-go/

Dėl to pavienių žodžių tarimo mokymasis iš esmės nėra toks jau naudingas. Turėdami pakankamą kalbos klausymo ekspoziciją, tarimą Jūs ir taip prisiminsite – be jokių specialių treniruočių. Tačiau, jeigu Jūs norite savo tarimą pagerinti ar sumažinti regioninį akcentą arba įgyti naują, pavyzdžiui britų akcentą, tuomet Jums reikės treniruotis, bet ne vien su pavienių garsų ar žodžių tarimu, bet visų pirma su intonacija ir žodžių junginiais, kadangi būtent iš to ir atsiranda akcentas.

Vera F.Birkenbihl savo knygoje pastebi, kad ji visai negali ištarti dviejų arabiškų garsų, tačiau net patys arabai to nepastebi, kadangi jos intonacija yra gera. Sovietinė karta puikiai prisimena, kas yra gruzinų arba estų akcentas, kai tie kalba rusiškai. Ir kokia gi mintis pirmiausia šauna Jums į galvą? Kas yra tas gruzinų arba estų akcentas? Žinoma, kad tai visų pirma yra gruzinų ar estų intonacija. Visų jų tarimas yra puikus, tačiau intonacija ir yra tai, kas jų kalbai suteikia stiprų regioninį akcentą.

Dabar NEMOKAMAI atsisiųskite britų akcento lavinimo vadovą (amerikiečių ir australų akcento manualai yra ten pat) ir susipažinkite, ką ir kaip reikia daryti, norint pagerinti savo tarimą, intonaciją ir gebėjimą natūraliai (taip kaip tai daro anglakalbiai) jungti garsus. Spauskite ant nuorodos žemiau:

Anglu kalbos tarimas – britų akcentas

O čia yra mokamo britų akcento kurso demonstracija.

Ką daryti, jeigu negalite dar suprasti, apie ką kalbama šiuose video?

Mano rekomendacija – sugrįžkite čionai po metų. Šiuo metu Jums reikalingas ne tarimas, o žodžių atsargos didinimas ir klausos lavinimas. Jeigu Jūs mokotės daugiau nei metus ir vis dar negalite suprasti šių video, tai reiškia tik viena. Jūs mokotės ne tų dalykų, kurių reikia.

Toliau – 4 Steve Kaufmann rekomendacijos, kaip sumažinti regioninį akcentą:

Jeigu Jus domina amerikiečių tarimas, tai jis čia:

Anglu kalbos tarimas – amerikiečių akcentas

Australų akcentą rasite čia:

Anglu kalbos tarimas – australų akcentas

Jeigu Jūs žinote savo problemas, gali būti, kad Jums nereikia viso kurso. Šiame puslapyje galima nusipirkti po vieną audio pamoką, skirtą konkrečiai problemai išspręsti:

Best Accent Training mp3s

Šių pamokų pinigų grąžinimo garantija yra 97 dienos.
Speak More Clearly pinigų grąžinimo garantija yra 60 dienų.

Taip pat angliškų žodžių tarimas yra internetiniame anglų kalbos žodyne su tarimu – Babylon. Jį galite atsisiųsti į savo kompiuterį ir išbandyti nemokamai:

Anglų kalbos žodynas su tarimu

NATO fonetinis alfabetas (naudojamas ištarti vardams paraidžiui, pvz. JONAS – Jūra, Ona, Namas, Anglas, Simas) – NATO phonetic alphabet.
Nepainioti su International Phonetic Alphabet.

O čia galite paklausyti A.J.Hoge ir Steve Kaufmann pokalbį apie tai, kaip mokytis anglų kalbos tarimo:

Pronunciation: AJ and Steve

“You must be determined to find your own way to a new language, and be careful of teachers imposing their versions of the language on you” –
Steve Kaufmann

Iš Nikolaj Zamiatkin knygos jau žinome, kad realiai mokytojai negali Jūsų nieko “išmokyti”. Prof. Alexander Arguelles sako, kad yra prasmė turėti mokytoją tada, kai Jūs jau galite uždavinėti klausimus paskirties kalba t.y. kai jau būsite pasiekę tvirtą intermediate lygį. Tada anglų kalbos mokytojas Jums bus reikalingas tam, kad galėtų atsakyti į Jūsų klausimus. “Klauskite, ką tai reiškia, o ne kodėl tai yra užrašyta būtent taip, o ne kitaip?” – sako Steve Kaufmann. Kai sustiprėsite ir jeigu norėsite, vadovas iš LingQ atkreips Jūsų dėmesį į neteisingai arba nenatūraliai vartojamas frazes ir vietoje jų pasiūlys geras, o taip pat pataisys kitas klaidas.

Kuo baigiasi klaidų taisymas ankstyvajame etape, Jūs tikriausiai jau žinote, jeigu klausėte audio atsakaitą English Trauma ir podcast’ą You’re not stupid (jie yra šiame puslapyje – Kaip išmokti anglų kalbą). Jeigu neklausėte, tai galbūt turite savo patirties, kai nuo begalinio klaidų taisymo mokykloje susidaro iliuzija, kad išmokti anglų kalbos yra labai sunku. Blogesnė situacija, kai mokiniai pradeda galvoti (ne be mokytojų “pagalbos”), kad jie yra “negabūs kalboms”.

Klaidų taisymas yra kalbos “šlifavimas” ir jis turi būti paliktas tam laikui, kada jau bus ką šlifuoti, kai jau bus padėtas pagrindas. Išmokti taisyklingai kalbėti iš karto (turiu omeny taisyklingai gramatiškai) iki šiol dar niekam nėra pavykę ir greičiausiai niekada nepavyks, todėl siūlyčiau šitą idėją užmiršti. Iš kitos pusės tai būtų be galo sunku ir tam nėra jokio reikalo, kadangi jau yra pakankamai daug žmonių, kurie savo pavyzdžiu įrodė, kad natūralus kalbos mokymasis be jokio klaidų taisymo duoda puikius rezultatus.

Jeigu Jūs dar tik pradedate mokytis kalbos ir dabar girdite mane sakant, kad anglų kalbos mokytojas Jums yra nereikalingas, gali natūraliai kilti klausimas – tai kas gi Jums sudės tuos pagrindus?

Ką gi, turiu puikių naujienų! Yra toks mokytojas! Tai yra mandagiausias, kantriausias, profesionaliausias, patogiausias ir pigiausias mokytojas, kokį tik galima įsivaizduoti. Jis kalba tik tada, kai Jūs norite, kad jis kalbėtų. Jis nutyla akimirksniu, kai Jūs norite, kad jis nutiltų. Jis kalba su tokiu akcentu, kokio Jūs norite. Jums nereikia pas jį važiuoti ir nereikia laukti, kol jis pas Jus atvažiuos. Jis kantriai ir su ta pačia intonacija kartoja tiek kartų, kiek Jūs norite. Jis eina su Jumis visur, kur tik Jūs einate (jei nuo tradicinių mokslų Jums jau paleido vidurius, jis netgi sėdės kartu su Jumis tualete, kad neprapultų nė viena minutė, kuri gali būti išnaudota mokymuisi).

Nukelkite skrybėles ponios ir ponai. Fanfaros: “Ta-Da!”
Jo vardas -

Kam patinka kartotis žodžius su flashcard’ais ir kas turi bazinę arba aukštesnę paskyrą (Basic Account) LingQ’e arba kas neturi laiko sėdėti prie kompo ir nori pasiekti LingQ iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra belaidis internetas, tie gali orientuotis į sudėtingesnį ir brangesnį produktą – iPod touch 8GB.
 

Kam 8 gigabaitų yra per mažai, gali rasti dar talpesnius modelius – iPod touch 32GB arba iPod touch 64GB.

Kaip atrodo LingQ iPod’o ekrane, galite pamatyti, paspaudę šią nuorodą – iLingQ.

Dar yra daugybė tarpinių variantų, bet aš siūlyčiau orientuotis į pigiausią ir patogiausią ketvirtos kartos iPod shuffle. Jis pilnai atitinka normalaus anglų kalbos studento poreikius plius atkuria puikios kokybės garsą. Jį netgi galima prisisegti prie ausies ir nešioti kaip klipsą. Pažiūrėkit! Argi jie ne puikūs?
 


 
Trečios kartos iPod’ai dabar išparduodami su labai didelėm nuolaidom. Norint išmokti anglų kalbos, nei karta, nei kaina, nei spalva nėra svarbu. Todėl dabar eikite krautuvėn apsipirkti. Spauskite šią nuorodą: iShop.
 

“Die Grammatik aus der Sprache kommt und nicht die Sprache aus der Grammatik” (gramatika ateina iš kalbos, o ne kalba iš gramatikos) -
Gustav Langenscheidt (1832-1895)

Wow! Šviesių žmonių būta ir seniau, tik kažkodėl niekas nenori jų klausyti! Mano požiūris į anglų kalbos gramatiką, tiksliau į būtinybę jos mokytis tokiais būdais, prie kurių mes esame per prievartą įpratinti mokykloje, aprašytas kitame bloge – Anglų kalbos gramatika ir Anglų kalbos laikai.
Tačiau meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad nesimokau gramatikos visai. Gramatikos įvaldymui naudoju Point-Of-View mini istorijas. Jūs galite daugiau sužinoti apie šias pamokas, NEMOKAMAI užsisakę vieną pilną pamokų komplektą iš rinkinio Power English Lesssons ir jas išbandę.

Paspauskite mygtuką “Connect with Facebook” dešinėje arba užpildykite formą.

Aš gi tuo tarpu parodysiu Jums video vaizdelį ir laikysime, kad apie galimas gramatikos mokymosi pasekmes esate įspėtas (-a).

O čia galite pamatyti ir išgirsti, kaip galima išmokti kalbėti angliškai per 2 metus.
Tai yra minėtasis Jerry Dai:

The biggest joke in language learning

Aprašymas: “Jerry Dai immigrated to Canada at the age of 20, and due to his poor language skills he had difficulty finding employment” (Jerry Dai atvyko į Kanadą būdamas 20-ties ir dėl silpnos kalbos jam buvo sunku susirasti darbą).